Šparagai – daugiametis augalas, turintis labai išsivysčiusią šakotą šaknį. Ji pavasarį leidžia ūgius, kurie jauni vartojami maistui. Labiausiai vertinami dar iš žemės neišlindę ūgiai. Jie esti balti, sultingi ir labai kvapūs.
Kulinarijoje šparagai vartojami kaip priedas prie sriubų ir padažų, taip pat jie patiekiami išvirti ir užpilti sviestu su džiūvėsėliais. Jų konservai vartojami, kaip ir švieži šparagai.
Konservavimui tinka neperaugę, balti, švieži ūgiai. Blogai išsilaiko ir esti blogo skonio tie šparagai, kurie pavasarį buvo gausiai patręšti azotinėmis trąšomis, srutomis arba kurie augo šalto oro sąlygomis.
Iš daržo surinkti šparagai nulupami ir supjaustomi tokio ilgio gabaliukais, kokio aukščio yra stiklainis. Ūgiai trumpinami iš pagrindo. Apskritai šparagams labiau tinka siauri aukšti stiklainiai, kad ūgių nereikėtų pjaustyti.
Prieš vartojimą, atidarius indą, šparagų sunka nupilama, pasūdomą (jei šparagai buvo konservuojami be druskos) ir pakaitinama iki užvirimo. Į karštą sunką atsargiai, kad nesulūžtų, sudedami šparagai ir, uždengus puodą, kaitinami, neleidžiant vandeniui užvirti. Tada kiaurasamčiu šparagai išgriebiami į pusdubenį ir užpilami su džiūvėsėliais pakepintu sviestu. Jei norima šią daržovę patiekti su padažu, tai šparagai sušildomi paprastame pasūdytame vandenyje, o sunka, kuria jie buvo užpilti konservuojant, suvartojama padažui.
